Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ugdymo plėtotės centru inicijavo projektą „Informatika pradiniame ugdyme“. Šio projekto tikslas – sukurti pradinio ugdymo informatikos turinį ir iki 2018 metų vasaros jį išbandyti dešimtyje mokyklų, moderninti mokymą pradinėse klasėse, pradedant ugdyti pačius paprasčiausius informatikos, informatinio mąstymo gebėjimus, naudoti informacines technologijas (IT), kurios padėtų vaikams geriau mokytis visų dalykų. Pasak Vilniaus Universiteto mokslininkės prof. V.Dagienės, informatinis mąstymas – kaip ir pati sąvoka perša mintį, tai mąstymo ugdymas, tokių komponentų, kurių reikia XXI amžiaus piliečiui: spręsti įvairius uždavinius, mokytis atskirti, ką galima padaryti greičiau, automatizuojant, kaip galima įveikti problemas dirbant drauge, kaip pasinaudoti aplink esamomis įvairiomis priemonėmis ir pan. Mokyklų dešimtukas, tarp jų ir mūsų mokykla, bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto ir Ugdymo plėtotės centro komandomis, kuria ir išbando mokomąją medžiagą (Scottie Go!, CodeMonkey, edukacines bitutes Blue-bot, „Bebro“ korteles, metodinę priemonę „Informatika be kompiuterio“ ir kt.), teikia siūlymus dėl informatikos ugdymo turinio ir bendrosios programos projekto, dalijasi gerąja patirtimi.
Spalio pabaigoje pradinio ugdymo mokytoja Laima Bukauskienė bei direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Vanagaitienė kartu su pradinių klasių mokytojomis iš įvairių projekto mokyklų lankėsi Turku mieste ir stebėjo pamokas keliose Suomijos mokyklose. Delegacijoje buvo keletas darbuotojų iš Ugdymo plėtotės centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus universiteto mokslininkė Valentina Dagienė – iš viso 29 žmonės. Kelionę padovanojo pasaulinė IT kompanija, programinės įrangos tiekėja „Bentley Systems“.
Vizitą kuravo Turku universitetas. Visame pasaulyje garsūs informatikos profesoriai Erkki Sutinen ir Mikko-Jussi Laakso daug prisidėjo, ne tik sustyguodami mokyklose stebėjimo pamokas, parengę pokalbių apie Suomijos mokytojų rengimą, mokydami naudotis mokymosi aplinka, bet ir padengdami mūsų mokytojų pietus, vakarienes. Mūsų vizitui visą laiką talkino doktorantai – Einari Kurvinen buvo su mumis nuo ankstaus ryto iki vakaro.
Prof. E. Sutinen įkurtas Ateities technologijų centras subūręs didelį studentų, doktorantų, mokytojų, mokslininkų būrį (https://tt.utu.fi/en/computer-science-education). Pagrindinį dėmesį skiria ne tik informatikos mokymo tyrimams, bet ir ateities technologijų, kurie padėtų žmonėms geriau gyventi ir ypač mokytis, kūrimui. Čia prieš 12 metų sukurta interaktyvi mokymosi aplinka ViLLE išaugo į modernią pasaulinę sistemą, kuria norėtų naudotis daugelis šalių. „Daugiau kaip pusė Suomijos mokyklų naudoja ViLLE matematikos ir dabar, informatinio mąstymo, ugdymui. Aplinka grindžiama nuolatiniais tyrimais (analitika, statistika) ir praktiniu bendradarbiavimu su mokyklomis ir mokytojais. Turku universitetas sutinka bendradarbiauti ir sudarysime galimybes šiais metais ViLLE išbandyti trijose mokyklose. Vėlgi tikrai daug nereikia – viena matematikos pamoka per savaitę, sako, duoda didelį efektą. Pažiūrėsime, ar tikrai taip ir Lietuvos mokyklose”, teigia prof. V.Dagienė.
Nuo tada, kai prieš 40 metų įgyvendino milžinišką edukacinę reformą, Suomijos mokyklų sistema 
laikoma švietimo sistemų lydere ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Suomijos švietimo sistema yra orientuota į lygybę. Ji paremta idėja, kad kiekvienas vaikas turi gauti galimybę tobulėti ir išpildyti savo potencialą, nepriklausomai nuo tėvų finansinių galimybių. Visi vaikai, nepriklausomai jų gebėjimų, mokomi toje pačioje klasėje. Visos mokyklos yra panašios, skirtumai menki. Vienas esminių jos principų – tame pačiame kvartale gyvenantys vaikai mokosi toje pačioje klasėje, toje pačioje mokykloje. Tai mums buvo visur pabrėžiama. Vis tik mums parodė ir gerokai išsiskiriančią mokyklą – Norssi mokyklą, kurioje praktikuojasi studentai, būsimi mokytojai. Mokykla tampriai bendradarbiauja su Turku universitetu, joje nuolat zuja kelios dešimtys studentų, čia daromi moksliniai tyrimai, nuolat stebimos pamokos. Sako, kad tikrieji mokyklos mokytojai retai gauna galimybę vesti pamokas – veda studentai, o mokytojai paruošia juos prieš pamokas, stebi, reflektuoja. Taip pat nuolat būna užsienio svečių ar besistažuojančių mokytojų. Be mūsų tą dieną pamokas lankė šešios mokytojos iš Saudo Arabijos, viena studentė iš Miuncheno.
Lyginant su kitomis sistemomis, suomių vaikai retai kada laiko egzaminus ar daro namų darbus (iki kol nepasiekia paauglystės). Tai grindžiama pasitikėjimu, siekiu sudaryti vaikui sąlygas mokytis pačiam, jo nespaudžiant, netikrinant tiesmukiškai. Tačiau daug teikiama pagalbos. Per pirmuosius devynerius 
mokslo metus (pagrindinė mokykla) 30 proc. mokinių suteikiama papildoma pagalba, vadinama specialaus mokymosi pagalba. Tikriausiai todėl skirtumas tarp silpniausių ir stipriausių mokinių yra mažiausias pasaulyje.
Lankantis Suomijos mokyklose mus sužavėjo didelė pagarba mokytojui, mokinių savarankiškumas, „pamoka be rėmų“, šilti mokytojų ir mokinių santykiai, estetiškos mokyklos erdvės, ramybė. „Tylos nameliai“, kuriuose pertraukų metu vaikai gali žaisti, pailsėti, puiki garso izoliacija mokyklose. Nustebino mokytojams paruošta metodinė medžiaga, puiki mokytojo knyga su visais atsakymais, patarimais, papildoma medžiaga. Patiko, kad atsakomybė už mokinio pažangą, mokymąsi perkelta pačiam vaikui. Kokie jie savarankiški, motyvuoti! Neišpūsta mokymosi programa, principas, ne „daugiau”, o „giliau”. Suomijos mokyklose sukurtos erdvės leidžia mokytojui lengvai keisti, o mokiniui laisvai pasirinkti veiklas. Pasitvirtino sena tiesa, kad genialumas slypi paprastume. Aplankytos mokyklos turi daug panašumų, bet išlaiko savitumą (susitarimai, susiformavusios tradicijos, erdvės, stilius ir kt.)
Lina Vanagaitienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui