SANATORINĖSE KLASĖSE VYKO ATVIRA ISTORIJOS PAMOKA LIETUVOS ŽYDŲ GENOCIDO DIENAI PAMINĖTI

„Įsiklausyk ir išgirsk, ką sako tau tautos nelaimės istorija…“
(mirties stovyklos kalinio daktaro Marko Borževskio žodžiai)

Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse sanatorinių klasių bibliotekoje istorijos mokytoja Ramutė Vaškevičienė vedė atvirą istorijos pamoką. Ji papasakojo mokiniams, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žydai pradėjo kurtis beveik prieš 700 metų. Jie  turtino mūsų valstybės kultūrą, prisidėjo prie jos klestėjimo. 1940-1941 m. Sovietų Sąjungos okupacijos metu žydai patyrė represijas, jų kultūrinės organizacijos, hebrajiškos mokyklos buvo uždaromos, spauda uždrausta, turtas privatizuotas. O rugsėjo 23 d. 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Todėl ši diena minima kaip  Lietuvos žydų genocido diena. Mūsų kraštui tai – skaudi pamoka ir didžiulė netektis.

Mokiniai dalijosi  skaitytų knygų Holokausto tema įspūdžiais,  ruošė ir  pristatė  žydų gyvenimo istorijas iš visos Lietuvos miestų ir miestelių, iš kurių atvyko gydytis ir mokytis į Druskininkus. Augustė Šermukšnytė (10 kl. mokinė) jautriai papasakojo apie perskaitytas knygas –  Noros Krug ,,Heimat“ ir Anos Frank ,,Dienoraštis“. Savo jausmus ir įspūdžius  ji perteikė mintimis ir piešiniais. Bibliotekininkė Danutė Potelienė pristatė matomiausioje vietoje įsikūrusią lentyną  – ,,Apie tai byloja knygos“. Tai knygos apie  Antrąjį Pasaulinį karą, Holokaustą, žydus, koncentracijos stovyklas. Papasakojo apie Mariaus Marcinkevičiaus knygą ,,Akmenėlis“, skirtą jauniesiems skaitytojams, tačiau mielai skaitomą ir vyresniųjų. Tai knyga laimėjusi ne vieną apdovanojimą – Vilniaus mero premiją, Prano Mašioto premiją už geriausią metų knygą vaikams, gražiausios 2020 metų knygos diplomą, 2021 m. Bolonijos vaikų knygų mugės iliustratorių parodos diplomą. Tai knyga apie tikrą draugystę, baimę, viltį ir atmintį. Pagal žydų paprotį, lankant kapą, dedamas akmenėlis. Tai liudija, kad atminimas – gyvas ir amžinas kaip akmuo.

Ačiū istorijos mokytojai už įdomią pamoką, parodžiusią, kad kiekviena tauta, gyvenanti mūsų krašte, yra mūsų dalis, kad sudomino mokinius ir priminė, koks svarbus  tragiškų įvykių atminimas, siekiant, kad ateityje daugiau jie niekada  nepasikartotų. Ačiū  bibliotekininkei už veiksmingas komunikacines priemones, skatinančias mokinius skaityti ne tik linksmas istorijas, įgyti naujų žinių, pažvelgti į sunkumus ir kasdienybės problemas kitaip.

Tokios pamokos neabejotinai daro  teigiamą poveikį auklėjant jaunąją kartą pakantumo, pagarbos ir supratimo dvasia.