NETRADICINĖS GAMTOS PAMOKOS, KURIŲ METU MOKINIAI BUVO STUDENTAIS

Kovo mėnesį  Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija organizavo nuotolines  „Gamtos pažinimo ir įdomiosios inžinerijos“ paskaitas – pamokas mokiniams. Mūsų mokyklos mokiniai dalyvavo dviejuose užsiėmimuose.

Kovo 15 d. 5 b klasės mokiniams praktinę pamoką „Kaip kompostuoti virtuvėje ant palangės?“ vedė KMAIK prof. dr. Vilda Grybauskienė. Pamokos metu mokiniai  gilino savo žinias apie atliekų rūšiavimą, sužinojo daug naujų įdomių dalykų, pvz. kad mažoji miestų architektūra rūpinasi šiukšliadėžių ir atliekų konteinerių dizainu bei išdėstymu mieste. Europos miestuose statomi permatomi konteineriai, kad žmonės jaustų atsakomybę tvarkingai rūšiuoti atliekas. Po teorinės dalies dėstytoja vedė praktinį užsiėmimą, kuriam mokiniai buvo pasiruošę iš anksto: prisirinko medžio šakelių, kurias reikėjo sulaužyti mažais pagaliukais (tiko ir degtukai), iš kiemo mokiniai buvo atsinešę sausos žolės, sudžiūvusių lapų ir  saujelę žemių. Kompostui reikėjo kartono gabalėlio ir seno popieriaus ar laikraščio, taip pat daržovių (agurko gabalėlio ar pomidoro skiltelės) ir vaisių. Smagiausia visiems buvo, kai pamokos pradžioje dėstytoja paragino visus papusryčiauti – suvalgyti obuolį ar kriaušę, kuriuos pasiruošė mokiniai pamokai, kol ji pasakojo apie rūšiavimo svarbą. Na, o vaisių  graužtukai buvo reikalingi komposto gamybai. Mokiniai žingsnis po žingsnio, aiškinant dėstytojai, viską dėjo į pasiruoštą plastikinį butelį, kuris ir tapo „kompostine“.

Mokiniai sužinojo, kad kompostui tinka laikraštis, nes jame yra anglies, tinka drožlės nuo pieštuko arba medžio pjuvenos. O citrusinių vaisių žievelių jokiais būdais negalima dėti, nes jos skatina pelijimo procesą, kuris kompostui nereikalingas. Taip pat į „kompostinę“ negalima dėti kepto arba virto maisto likučių ir pieno produktų. Pagrindinis kompostavimas principas – sluoksniavimas. Ant viršaus būtina užpilti žemių, uždengti kartono dangteliu ir padėti pakankamai šiltoje vietoje, kad galėtų daugintis bakterijos. Žinoma, kompostą reikia laistyti ir dar patartina įleisti vermo (lot. sliekas).  Mokiniai pamokos metu įgytas žinias pasitikrino spręsdami dėstytojos pateiktą testuką. Pamoka buvo įdomi ir naudinga, nes vaikai sužinojo daug patarimų apie kompostavimą , kuriais galės drąsiai dalintis su savo tėveliais ir artimaisiais.

Kovo 19 d. 6a kl. mokiniai  kartu su kitais mokiniais iš kitų  Lietuvos mokyklų  dalyvavo nuotolinėje paskaitoje „Vanduo – galinga jėga“, kurią vedė KMAIK dėstytoja G. Vyčienė. Dėstytoja supažindino mokinius, kada ir kur vyko karai Žemėje dėl vandens, kas yra klasteriai, kuo ypatingas struktūrinis vanduo, dėl ko susidaro nuošliaužos, cunamiai, potvyniai, kokią žalą jie padaro žmonėms ir gamtai. Kadangi dėstytoja yra hidrotechnikos statinių inžinierė, ji aiškino, kaip vandenį galima suvaldyti: užtvankų , hidroelektrinių bei  polderių sistemų statymas, melioracijos bei drėkinimo sistemų diegimas . Po tokios turiningos paskaitos aktyvius klausytojus dėstytoja pakvietė po karantino atvykti į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją bei Vytauto Didžiojo universitetą,  aplankyti laboratorijas ir auditorijas su unikaliomis mokymosi aplinkomis.

R.Krivickienė, chemijos – biologijos mokytoja