Mūsų mokyklos bendruomenė jau antrus metus iš eilės mokiniams vasaros atostogų metu organizuoja fizinio aktyvumo stovyklą. Šįmet joje laiką leido beveik pusšimtis 5-7 klasių mokinių. Ši veikla – viena iš sporto projekto „Sportuoju. Keliauju. Atrandu.“ organizuojamų veiklų. Primename, kad šis projektas pradėtas vykdyti 2020 m. ir viso truks trejus metus ( Projektas SRF-SIĮ-2020-1-0249. „Sportuoju. Keliauju. Atrandu.“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas).
Judėjimo džiaugsmą ir svarbą mūsų bendruomenės nariai, dalyvaudami šiame projekte, patiria įvairiausiais būdais: turime galimybę keliauti, tyrinėti mus supančią gamtą eidami su šiaurietiško ėjimo lazdomis, važiuodami patogiais dviračių takais, plaukdami už projekto lėšas įsigytomis baidarėmis – visi fizinės veiklos būdai ir formos yra tinkami, skatina mūsų ištvermę, aktyvumą, telkia bendruomenę. Projekto veiklos vykdomos visus mokslo metus pagal tikslines grupes: vieni renginiai skirti vaikams, kituose dalyvauja suaugusieji mokyklos bendruomenės nariai.
Liepos mėnuo 5-7 klasių moksleivius, nepabūgusius fizinės ištvermės išbandymų, sukvietė į 5 dienų fizinio aktyvumo stovyklą „Sportuoju. Keliauju. Atrandu.“ Šįmet stovyklautojų nevargino alinantis karštis, tačiau vieną stovyklos veiklą sujaukė nelauktas ir netikėtas lietus. Pirmąją stovyklos dieną mokiniai išbandė jėgas keliaudami vaizdinga Nemuno pakrante, patogiais dviračių takais iki pat Švendubrėje esančio Velnio akmens. Buvo įveiktas išties nemažas atstumas, tačiau visi žygio dalyviai drausmingai vykdė užduotis, laikėsi saugaus elgesio kelyje taisyklių. Žygeiviai Švendubrėje pailsėjo, tyrinėjo vietovę, išbandė kitas fizinio aktyvumo užduotis. Antrą stovyklos dieną vaikai stengėsi įveikti aukščio baimę – pasirodo, tokios neturi nei vienas: stovyklos dalyviai tądien įveikė pasirinktą kliūčių ruožą UNO pramogų parke, atsirado ir tokių, kurie nugalėjo patį sudėtingiausią kliūčių etapą, daugelis stovyklos dalyvių perskriejo ir sraunų Nemuną. Trečiadienį, Valstybingumo dieną, mus pasitiko lietus – taigi vandens pramogas Avirio ežere teko užmiršti… Skubiai pakeitę planus, nuvykome į Stračiūnus: ten mūsų laukė puiki edukatorė Jolanta Miliuvienė, kuri mokiniams atskleidė bitininkystės paslaptis – ragavome šviežio medaus, liejome žvakeles. Dar vėliau leidomės žaisti smagių žaidimų – netrūko pramogų ir geros nuotaikos!
Ketvirtadienį išvykome į Vilnių: ten pramogų ir pažintinės veiklos stovyklos dalyviams tikrai netrūko – dūkome, prakaitavome, lavinome koordinaciją „SKY“ batutų parke; aplankėme LR Seimo rūmus – sužinojome, kokiu principu renkami Seimo nariai, kaip organizuojamas darbas Seime, posėdžių salėje, patys tapome imitacinio posėdžio dalyviais, organizatoriais, sprendusiais aktualias visuomenei problemas. Na o paskutinę stovyklos dieną – daugelio teigimu, šauniausią dieną – bendradarbiavome su KASP 109-osios kuopos kariais-savanoriais, kurie įtraukė mūsų stovyklos dalyvius į pačias įvairiausias fizinės ištvermės rungtis! Labai smagu, kad šios kuopos vadas kpt. Kęstutis Valenta palaiko glaudžius santykius su mokyklos bendruomene ir kuria pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų – dar kartą ačiū jam, šauniai kuopai, kuri negailėjo nei laiko, nei vertingų patarimų stovyklos dalyviams. Mokiniai tądien išbandė jėgas šaudymo rungtyse, įvairiuose kliūčių ruožuose – joms įveikti prireikė mokinių susitelkimo, ištvermės, komandinio darbo įgūdžių. Daugiausia emocijų vaikai išliejo virvės traukimo rungtyje – pasirodo, tai smagi pramoga! O geriausia buvo tai, kad daugelis stovyklautojų prisipažino, jog sulaukę pilnametystės jie būtinai taps kariais–savanoriais. Manau, tai pats geriausias KASP veiklos įvertinimas, jų gražaus bendradarbiavimo su mokykla rezultatas!
Dėkojame stovyklos organizatoriams ir visiems, kurie sutiko dėmesį skirti mūsų stovykloje dalyvaujantiems vaikams – penkios dienos „be telefono“, penkios dienos skriejant dviračiu, žvalgantis iš medžio viršūnės, mušinėjant kamuolį, įveikiant kliūčių ruožą – jau šis tas, sutikime. Juk lašas po lašo ir akmenį pratašo…
Renata Jaskelevičienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, projekto kuratorė