Europos Tarybos iniciatyva nuo 2001 metų rugsėjo 26-tąją minėti kalbų dieną – puiki proga plačiau informuoti apie didelę Europos kalbų įvairovę ir paraginti mokytis kalbų, o taip pat skatinti toleranciją kitų šalių ir kultūrų atžvilgiu, gerbti kalbų įvairovę, skatinti daugiakalbystę ir saugoti nykstančias kalbas.
Kasmet užsienio kalbų mokytojų iniciatyva šią dieną pažymime ir mūsų mokykloje. Visiems žingeidiems informacijos teikė reklaminiai stendai I aukšto fojė. Šalia įdomiausių faktų apie kalbas, įsiamžinti kvietė šalia puošniu žemyno šalių vėliavų spalvų apdaru papuoštas žmogaus maketas. Laipteliais kildami į II aukštą galėjome kas žingsnelį skaityti dailiai mokinių užrašytas sentencijas apie kalbas, jų grožį ir mokymosi svarbą, ant kabinetų durų puikavosi užrašai ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų ir vokiečių kalbomis – tądien ir užklydęs užsienietis nebūtų pasiklydęs koridoriuose. Na, o prisirinkus informacijos, žinias jau galima buvo pasitikrinti aktų salėje vykusioje 7-8 klasių mokinių viktorinoje. Dėl prizų ir garbingų vietų rungėsi net 5 komandos.
Visų jėgos buvo lygios, nes pagrindinė informacija slėpėsi įvadiniame pranešime, užfiksuotame skaidrėse, tereikėjo tik atidžiai skaityti ar klausytis. Nuotaikingiausios užduotys buvo, kai reikėjo atspėti išgirstos dainos kalbą. Muzika ir žodžiai puikiai pakėlė nuotaiką, azartą, o žiūrovus privertė net į ritmą palinguoti. Sunkiausiai sekėsi atsakinėti į tokius klausimus kaip pvz.: kaip vadinasi ES himnas ar kokiai kalbų šeimai priklauso dauguma Europos kalbų. Lengviausiai visoms komandoms sekėsi atpažinti Europos valstybių vėliavas. Žiūrovai taip pat neliko pamiršti. Kol garbinga komisija skaičiavo balus, jie rinko spalvotus prizus, atsakinėdami į pateiktus klausimus. Ar visi žinote, kad ilgiausias lietuviškas žodis susideda iš 43 raidžių, ar kuria kalba rašoma iš dešinės į kairę? Tad nuobodžiauti tikrai nebuvo kada.
Šventė baigėsi – prizai įteikti, nugalėtojai paskelbti, smagiausios akimirkos įamžintos nuotraukose ir mūsų širdyse. Tačiau pralaimėjusių nebuvo, nes kiekvienas kažkuo praturtėjo – kas išgirstu nauju žodžiu, kas įdomiu faktu, o kas pasidžiaugė draugo sėkme ar pasidalino šypsena. Kalbos tam ir reikalingos, kad bendrautume, draugautume, pažintume pasaulį, jo tautas ir kultūras, siektume žinių. Tai buvo maloni geroji patirtis, leidusi mokiniams pasiekti mokymosi sėkmės, pažinti atradimo, bendravimo džiaugsmą. Lieka laukti kitų tokių informatyvių renginių ir nuosekliai, kantriai mokytis svetimų kalbų, nepamirštant ir savosios, nes pasak kalbininko J.Jablonskio „Kalba yra didis, tautos statytas paminklas“.
Rita Zubienienė, rusų kalbos vyresnioji mokytoja
