Koronaviruso plitimo keliamas pavojus perkėlė ugdymo procesą į virtualią aplinką, todėl šiuo metu ypač aktualu kalbėti apie nuotolinio mokymo(si) keliamus iššūkius ir patiriamas sėkmes, džiaugsmus.
Štai jums sėkmės pavyzdys – 1b klasės mokinukų namai šiomis dienomis virto smagiomis kūrybinėmis pojūčių ir potyrių laboratorijomis! Nuo pat mažumės vaikui svarbu pasakoti, kaip ir kodėl vyksta tam tikri gamtos procesai, pavyzdžiui, cheminė reakcija, bet dar svarbiau jam gebėti paaiškinti, kur gyvenime tai galima panaudoti. STEAM ir yra ugdymas, leidžiantis vaikams eksperimentuoti ir patirti netikėtą pažinimo ir atradimo džiaugsmą, o eksperimentai skirti vaikų pasaulėvaizdžio formavimui, intelektualiai ir kūrybinei jo ūgčiai, pasaulio vaizdinio kūrimuisi. Praėjusią savaitę 1b klasės mokiniai kartu su tėveliais atliko mokytojos pasiūlytus ir pačių pasirinktus įvairius bandymus, tyrimus, kurių metu plėtėsi vaikų žinių akiratis, formavosi gamtoje vykstančių procesų suvokimas: vaikai stebėjo, kaip stikliniuose indeliuose servetėlėmis „keliauja“ spalvos; sužinojo, kaip acto ir sodos pagalba galima pripūsti balioną kitaip; kaip skystas muilas išvaiko bakterijas nuo rankyčių; kaip išsiveržia ugnikalniai, burbuliuoja lavos lempa; kodėl aliejus netirpsta vandenyje; kiaušinis gėlame vandenyje skęsta, o sūriame – plūduriuoja; kaip išnyksta kiaušinio lukštas ir jis tampa tarsi guminis kamuoliukas; virš degančios žvakutės laikomas balionas su vandeniu viduje – nesprogsta; iešmeliais pervėrus plastikinį maišelį su vandeniu – vanduo neišbėga; nuluptas mandarinas stiklinėje vandens skęsta, o neluptas ne, nes po mandarino žieve yra oro; o „Skittles“ saldainiukai, užpilti vandeniu, daugumą užbūrė besiskleidžiančia vaivorykšte…ir kt. Į daugybę klausimų vaikai rado atsakymus, nuoširdžiai stebėjosi, laikė save laboratorijos mokslininkais ir jaunaisiais atradėjais. Aišku, daug džiugesio suteikė ir ilgai lauktas sniegas bei pagaliau atkeliavusi tikroji žiema, todėl vaikams kieme labai patiko pūsti muilo burbulų ,,lavą“, kuri labai greitai užšalo delniukuose; dar jie pylė karštą vandenį lauke, stebėdami, kaip šis akimirksniu virsta ledukais ir šerkšnu; šaldė vandenį įvairiausiomis formomis, o su balionuose užšaldytais dailiais spalvotais rutuliais net žaidė sniege boulingą!
Dauguma veiklų buvo orientuotos į gamtos ir jos cheminių, fizikinių reiškinių pažinimą, būtiną vaiko gamtamokslinio raštingumo ugdymui, įvairios užduotys skatino konstruktyvaus mąstymo formavimąsi, vaikai mokėsi spręsti problemas, diskutuoti, sutelkti dėmesį, lavinosi pagrindinius pojūčius. Tokios veiklos reikalauja susikaupimo, kantrybės, nes rezultatai čia nepasiekiami akimirksniu. Galimybė tapti proceso dalimi, pačiam prisiliesti ir būti neatsiejamu eksperimento dalyviu vaikams tapo pagrindiniu džiaugsmo šaltiniu. Pirmokėliai savo atliktų eksperimentų vaizdo filmukais dabar dalijasi pasaulio pažinimo pamokų metų, juos aptaria, vertina sėkmės arba nepasisekimo kriterijus.
Tąkart, kai vyko ,,eksperimentinės dienos“, tikiu, kad daugelio namuose ėmė trūkti acto, sodos – užtat kiek smagaus triukšmo ir netgi atradimo šūksnių teko girdėti: ,,oho“, ,,tu tik pažiūrėk, mama“, ,,nieko sau“, ,,tėti, tėti, mums pavyko!..” Veiklos labai patiko ne tik vaikučiams, bet ir jų tėveliams. Juk smagu auginti ne paklusnius vykdytojus, o ateities kūrėjus ir atsakingus tyrinėtojus!
Ilveta Eitmantienė, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė