Trečiąją lapkričio savaitę tūkstančiai žvakių švieselių buvo įžiebta Šiaurės šalių bibliotekose. Ir mes, kartu su vaikais Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Latvijoje ir Estijoje – viso 2341 bibiliotekoje – degėme žvakeles ir visi skaitėme tą pačią ištrauką iš Astridos Lindgren knygos „Emilis iš Lionebergos”. Tai buvo Knygų nešamos Šviesos ir Žodžio šventė, kuria kasmet pasitinkame ilgus, šaltus, darganotus ir niūrius rudens ir žiemos vakarus, taip siekdami išlaikyti ir tęsti šimtametes garsinio skaitymo ir pasakojimo tradicijas ir pradėdami gerokai ilgiau išsitęsusią Šiaurės šalių literatūros savaitę, kvietusią susipažinti su neišsemiamais tų šalių literatūros lobiais.
Šių metų tema – „KALĖDOS ŠIAURĖJE”.
Astrida Lindgren, Selma Lagerliof, Tuvė Janson, Svenas Nordkvistas, Tiina Nopola, Lene Kaaberbiol, Jostein Gaarder – bene visus suminėsi…
Pamojavę kiekvienos, projekte dalyvaujančios šalies vaikams, uždegę kiekvienai šaliai po žvakelę, dėjome ją ant milžiniško, kruopščiai mokytojo Gedimino perpiešto, keturių stalų dydžio Šiaurės šalių žemėlapio, klijavome tos šalies vėliavėles, dar ir prisiminę kas ką žinom ar girdėjom apie tą šalį.
O tada skaitėme Astridos Lindgren lygiai prieš 60 metų aprašytus prieškalėdinius džiaugsmus, rūpesčius ir darbus Emilio šeimoje, tokius įprastus turbūt kiekviename Švedijos kaime, kartu su Emiliu laukėme Kalėdų, kasėme vilkduobę vilkatams, klausėmės baisių Kriosos Majos istorijų… Ir kaip smagu buvo į skaitančių ketvirtokų būrį pasikviesti dvi puikiausias skaitytojas antrokes Adeles, kurių viena dar pernai, būdama pirmokė, perskaitė visą, visą „Emilį iš Lionebergos”! Ir kaip netikėta, kai į skaitymus įsijungė suaugusieji (ačiū mokytojoms Editai ir Vitalijai, pavaduotojai Linai, personalo specialistui ir renginio fotografui Donatui), ir kaip puiku, kad kaip paskatinimą ir padrąsinimą galėjome pasikviesti jau greitai ir sklandžiai skaitančius mokytojos Jurgitos pirmokus.
A.Lindgren yra minėjusi, kad baigti rašyti „Emilį” buvo be galo liūdna. Po daugybės metų vėl jį atvertusi, nenorėjau taip paprastai su juo atsisveikinti ir aš, todėl nusprendžiau imtis Kriosos Majos vaidmens ir paskaityti bent po pora šios knygos skyrių visiems ketvirtokams. Pamaniau – tebūnie kaip kadaise, kai vakarais troboj susirinkę kaimiečiai pindavo, droždavo, verpdavo, ausdavo ar adydavo, klausydamiesi pasakojamų istorijų, taip šių dienų mokiniams, rankoms dirbant, jų ausis ir galvas „užimti” dailės ir technologijų pamokų metu. Ir „krėtėme” išdaigas kartu su Emiliu, spėliodami ar tai tikrai išdaigos ir kuo jos baigėsi, „kovojom” už teisybę, „baudėm” ir „gelbėjom”, patys už bausmę „sėdėjom” malkinėj, „droždami” šimtąjį medinį žmogeliuką..
Ir nors, teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad „Emilio” knygų, savaitei pasibaigus, nieks nepuolė į biblioteką skolintis, kaip aš labai tikėjausi, tie garsinių skaitymų bandymai davė daug gražių emocijų ir išgyvenimų man ir, tikiuosi, vaikams.
Technologijų mokytoja Aurelija kiekvienais metais entuziastingai įtraukia savo ugdytinius į Šiaurės šalių literatūros savaitės veiklas. Šiemet, peržvelgę ką šiauriečiai gamina Kalėdoms, kokius patiekalus savo svečiams ir elgetyno vargetoms sutaisė Emilio mama, 5-8 klasių mokiniai, dirbdami grupėmis, nusprendė improvizuoti, ir štai kokių skanių desertų priruošė:
Dirbdami dalinosi savo šeimos tradicijomis, džiaugėsi savo kepiniais ir pasakojo kaip labai visi laukia Kalėdų. „Tas procesas kartu gaminti, dekoruoti, ragauti ir auklėtojus, draugus vaišinti – smagiausias buvo” – pasakojo mokytoja Aurelija.
Šią savaitę, visai neplanuotai nutiko dar vienas stebuklas – rugsėjo mėnesį priėmęs iššūkį perskaityti per 400 puslapių storio A.Lindgren „Mažylį ir Karlsoną, kuris gyveno ant stogo”, antrokas (!) Eividas iššūkį įveikė! Sveikiname ir didžiuojamės! Noru priimti panašų iššūkį, Eividas uždegė ir kitus.
Specialus Ačiū Gabrielei, ant didelio lapo perkėlusiai šių metų plakatą.
Ieva Lazarevienė, bibliotekos vedėja