KŪRYBIŠKIMO PAMOKA SU RAŠYTOJA ILONA EŽERINYTE „O JEI SUKURTUME BESTSELERĮ?“

„O JEI SUKURTUME BESTSELERĮ?“ kūrybiškumo pamoka kartu su sėkmingiausia, daugiausia literatūrinių apdovanojimų pastaraisiais metais pelnančia paauglių rašytoja, charizmatiška edukatore Ilona Ežerinyte praeitą savaitę pradėjo 8a, 7c ir 6a. Pirmosios susitikimo su rašytoja akimirkos buvo nedrąsios, tačiau pamažėl vaikų drovumas tirpo, vis daugiau simpatijų širdyse sukėlė nuoširdus, atviras, betarpiškas kūrėjos prisistatymas, bendravimas, kalba, „paskaninta“ jaunatviško slengo. Pirmąją pamoką rašytoja skyrė pokalbiui apie knygų rašymą, leidybos ypatumus (kaip dažnai, ypač pradedančiajam rašytojui, tenka ilgai belstis į leidyklų duris, kol knyga išvysta dienos šviesą – viešnia pateikė ne vieną pavyzdį, kaip pasaulinio garso romanų kūrėjai, leidyklų duris mynę keliolika, keliasdešimt (!) kartų, nenuleidžia rankų (koks atkaklumas!), ir ak, kaip, išaušus autoriaus triumfo valandai, „nusigraužia nagus“ juos atmetę leidėjai – pvz., istorija apie garsųjį Harį Poterį, kurią atmetė 12 leidyklų…). Viešnia atskleidė mokiniams paslaptį apie vėlyvą „pašaukimą“ tapti rašytoja – supratome, niekada nevėlu pradėti ką nors nauja, siekti savo svajonių, įgyvendinti net pačius keisčiausius, netikėčiausius įnorius! Kadangi rašytoja atvyko „ieškodama“ būsimųjų plunksnos meistrų, 7-8 klasių mokinius pakvietė sukurti bestselerį. Taigi, antrą pamoką visi išbandėme kūrėjo vaidmenį. Kūryba – neatsiejama daugelio pamokų dalis, tačiau edukatorė Ilona Ežerinytė parodė, kaip svarbu šiame procese būsimam kūrėjui ,,pačiupti“ intriguojantį siužetą už uodegos, išmokti „tampyti nervus“ savo būsimiems skaitytojams, priversti juos juoktis ir verkti, ir kaip būsimą rašytoją galima atpažinti vien iš to, kokį palyginimą elementariam būdvardžiui jis sugalvoja. Dar svarbus ir originalumas – rašytojas neturi pakartoti to, kas jau sukurta. Tuomet, ,,pačiupus“ siužetą, duoti valią vaizduotei. Tokią valią vaizduotei mes ir davėme: kūrybiniuose bandymuose gimė netikėtos sąsajos, paralelės, veikėjai įgavo pačius keisčiausius pavidalus, savybes – netikėtai vyrukas nuotraukoje virto Petru, ūkininku, pavargusiu nuo gyvenimo, o daili mergaitė Kristina – advokate, kurią paliko vaikinas. Dar „gelbėjome“ „Maximos“ pardavėją, padovanodami jai bilietus į Malaiziją, o miške ieškojome dar kūdikystėje mus palikusio, niekad nematyto, dėl botanikos „pamišusio“ tėčio, kompleksų kamuojamai mergaitei suteikėme galią žvilgsniu suvaldyti plėšrūnus, o pasaulį gelbėjome, iš duobės „ištraukę“ mirtinus ligonius galintį išgydyti šunį … Supratome, kad istorijos gali gimti ir štai taip, visai netikėtai, o knygose slepiasi tikras gyvenimas, kurio veikėjais galime būti kiekvienas.
Tokie susitikimai ir pamokos praturtina, nuskaidrina kasdienį, tradicinį ugdymo procesą, įgyjame naujų patirčių ir idėjų.

Ačiū direktoriaus pavaduotojai ugdymui Linai Vanagaitienei ir mokytojai Renatai Jaskelevičienei, padėjusioms šiam susitikimui įvykti, taip pat bibliotekos vedėjai Ievai už visus kitus organizacinius rūpesčius.