2022-ieji – jubiliejiniai Vinco Krėvės-Mickevičiaus metai. Spalio 19-ąją dieną per visą Lietuvą nuaidėjo nudundėjo renginiai, skirti 140-osioms lietuvių literatūros klasiko gimimo metinėms. Šia proga mūsų mokyklos 6 c klasės mokiniai su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja R.Truskiene bei dailės mokytoja G. Sutkiene vykdė integruotą lietuvių kalbos ir dailės mini projektą.
Šeštokai per lietuvių kalbos pamokas susipažino su rašytojo V. Krėvės gyvenimo ir kūrybos faktais, skaitė ištraukas iš knygos ,,Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ – tai kūrinys, prilygstantis paminklui mūsų šalies praeičiai. Pats V. Krėvė yra aiškiai nurodęs savo kūrybos tikslą – „parodyti, koki didvyriai buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų tautiečiuose pasididžiavimą jausmą.“ Per literatūros pamoką šeštokai išsamiau analizavo ,,Milžinkapio vaizdus.” Nuskambėjus mokytojos skaitomam tekstui: „Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarp jų visų gražiausia ir garsiausia Dainavos šalis…“, klasėje stojo tyla. Kai mokytoja skaitė tą „Milžinkapio“ dalį, kur jaunasis Zubrys paleidžia strėlę į širdį kryžiuočių paimtai į nelaisvę Meilužei, mokinių veiduose pasirodė nuostaba, sumišimas. Nesitikėjo jie tokio lietuvių pasiaukojimo mūšyje su kryžiuočiais ir kūrinio baigties.
Vėliau mokiniai savo išgyvenimus ir patirtis pasirinkta technika ir priemonėmis galėjo išreikšti piešiniuose. Daug nuostabių iliustracijų spalio 20 dieną buvo vežamasi į Subartonis- V.Krėvės-Mickevičiaus gimtinę, kur įkurtas memorialinis muziejus.
Literatūrine šeštokų ir septintokų ekskursija-pamoka netradicinėje aplinkoje- baigėme projektą, skirtą 140-osioms rašytojo gimimo metinėms. Rašytojo gimtinėje muziejininkė mokiniams papasakojo, kad čia, šiame mažame namelyje, spalio 19-ąją minint rašytojo 140-ąsias gimimo metines, pirmą kartą buvo įteikta Alytaus regiono plėtros tarybos įsteigta Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija. Ji atiteko istorikui, publicistui, politikos apžvalgininkui Bernardui Gailiui už trilerį „Kraujo kvapas“, kuris yra ir pirmasis autoriaus grožinis kūrinys. Čia mokiniai ne tik pamatė rašytojo gimtinę, aplinką, kurioje užaugo būsimasis rašytojas, galėjo apžiūrėti įvairius senovinius buities daiktus, bet ir sužinojo, kad V. Krėvė – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas, tautosakos rinkėjas, įdomi įvairiapusė asmenybė. Mokiniai galėjo aplankyti rašytojo kapą, uždegti žvakelę ir taip pagerbti jo atminimą.
Po ekskursijos grįžus namo, mokiniai dalinosi savo mintimis ir įspūdžiais.
Aistė: ,,Pabuvoti rašytojo gimtinėje nuostabus jausmas, kai žinai, jog čia, kur dabar stoviu, kažkada stovėjo V. Krėvė.”
Aura: ,,Prieš kelionę bandžiau įsivaizduoti, kaip atrodė rašytojo namas, bet nė nepagalvojau, kad jis bus toks gražus ir neįprastas. Įėjus į vidų pasirodė jauku lyg namie. Vėliau viską apmąsčiusi supratau, kad jis nugyveno laimingą gyvenimą.”
Gabrielė: ,,Buvo linksma karu su mokytojomis dainuoti V. Krėvės užrašytą lietuvių liaudies dainą, varžytis patarlių rungtyje, o savo ilgai, kruopščiai atliktus ,,Milžinkapio” piešinius matyti eksponuojamus muziejuje.”
Karina: ,,Man paliko gilų įspūdį samanotas trobelės stogas. Atrodė stebuklingai. Nesitikėjau, kad rašytojas buvo tokio mažo ūgio, o dainuodama jo užrašytą dainą nukeliavau atgal į senus laikus.”
Skaistė: ,,Sužinojau, kad jis grįždavo į Subartonis rinkti patarlių ir jų užrašydavo kaskart apie 300.” Smiltė: ,,Džiaugiuosi, kad muziejuje yra mano piešinys, kurį pati piešiau. Tikiuosi žmonės grožėsis šiais piešiniais. Įspūdžių daug, išvyka labai patiko.”
Liucija : ,,Sužinojau daugiau apie rašytojo gyvenimą, jo šeimą- žmoną Rebeką, kuri vėliau tapo Ona Marija Mickevičiene.”
Joris: ,,O man įdomiausias faktas- kaip V. Krėvė su brauningu pasipiršo Rebekai Karak.”
Goda:,,Pabuvoję rašytojo namuose, ėjome prie jo kapo. Man asmeniškai jis buvo pats didžiausias ir pats gražiausias.”
Ugnė: ,,Sužinojau, kad rašytojas labai garbino savo- Dainavos -kraštą, kad kurį laiką buvo Šaulių sąjungos pirmininkas.” Visų mokinių mintys ir prisiminimai buvo labai gražūs ir šilti.
Pasak literatūrologo Alberto Zalatoriaus , ,,Nerastume mūsų dvidešimtajame amžiuje kitos tokios asmenybės, apie kurią sustoję galėtų įdomiai šnekėtis visokių profesijų žmonės: literatai ir tautosakininkai, istorikai ir politikai, pedagogai ir teatro mylėtojai, profesoriai ir paprasti sodiečiai. Ne tik kalbėtis, bet ir ginčytis…” Drąsiai būtų galima pratęsti profesoriaus Zalatoriaus mintį, kad apie rašytoją V. Krėvę mielai, noriai, su susidomėjimu šnekučiuojasi ir šiuolaikiniai mokiniai. Tikrai malonu girdėti, kai mokiniai po ekskursijos sako, kad buvo kur kas įdomiau, negu visą laiką sėdėti klasėje.
Vykusieji į ekskursiją mokiniai dėkoja lietuvių kalbos ir literatūros mokytojoms R.Jaskelevičienei ir R.Truskienei, dailės mokytojai G.Sutkienei už suteiktą galimybę į rašytojo gyvenimą , jo kūrybą pažvelgti kitaip ir tikisi, kad tokių pamokų-literatūrinių ekskursijų bus ir daugiau.
Lietuvių kalbos mokytoja Rasa Truskienė